Nebus tikros žiemos,
Kol nepaspaus šaltukas,
Nebus pavasario žavaus,
Kol neišjudės ledai ant upių,
Nebus ir tarp žmonių
Suprantamos visiems kalbos,
Kol vieni kitus barsime
Į save neatsisukę…
Varna ir toliau tupės
Ant aukštos šakos
Su snape skanaus sūrio,
O lapė kalbindama giria,
Ir laukia, kol paleis,
Taip atitenka gan lengvai
Nepelnytas jai kąsnelis, –
Tokia jau priedermė
Tarp lapių, paukščių,
Net viščiukų…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą