Riešutus kremtu

Rudenį voverės – sočios,

Miškuose gausu riešutų,

Šuoliuoja per lazdynus,

O riešutai ir patys krenta,

Nejudinami vėjo nuo šakų.

Iki rudens – tik pušų sėklos,

Truputis maisto atliekų,

Vaikus maitina iš drevių,

Kuriose paslėptas ruduo…

Renku riešutėlius,

Žodžius kaupiu,

Bėgdami per purų sniegą

Išgliaudysim abu,

Sulauksime pavasario sykiu,

Tikiu.