Nemirštantys

Prezidentui, kariuomenės vadui, partizanui Adolfui Ramanauskui

Teisingame kare kariai nežūsta,

Jie guli žemėje

Dažnai labai ilgai,

Kol savi ilgisi,

Tėvynė šaukia,

Jie kyla net į dangų,

Prižiūri savo šalį,

Kur ji eina

Ką daro likę,

Ar viskas gerai.

Tėvynės karuose vien kulkos švilpia,

Ne taip, kaip orkestre

Himno garsai,

Dažnai ten vėliavos nuleistos,

Užrišami ir juodi kaspinai.

Kai audros pasibaigia,

Pakyla vėliavos aukštai,

Karius prisimena, palaidoja

Ant aukšto kalno,

Pašventina, palaimina

Ir kaip akį saugoja,

Kad nebedingtų amžina svajonė – 

Matyti šalį laisvą,

Būtų nepamiršti ir jų darbai.