Laivelio šokis per bangas

Noriu išgirsti tavo balsą,

Galbūt tu – senas jūrų vilkas,

Klajojantis dėl aukso

Vandenynų pakraščiais,

O gal tu – vėjo nešamam laive, –

Toks vienišas ir kaukiantis,

Kai pasiilgsti draugo

Ir šeimos?

Noriu matyti tavo veidą

Tamsoje ir šviesoje,

Pro švyturį praplaukiantį

Su pakelta bure,

Pakrantėje – mergaitė,

Belaukianti su puokšte rankoje…

Noriu matyti tave rytą,

Veidą besiprausiantį

Šaltoje bangoje,

Kai vėjas tave šluosto

Pakeldamas bures…

Deja, girdžiu, matau

Laivelio šokį

Per bangas.