Labas rytas

Koks rytas, o dangau, –

Saulutė kyla

Jūroje išsipraususi,

Paleidusi aukso kasas

Vėjelio šnabždesio į ausį

Klausosi…

Koks mano laikas nuostabus:

Ruduo veidą paauksino,

Galva – sidabras,

Bėgu per pievas

Ant pirštų galiukų,

Kad sugrąžinčiau tau pavasarį.

Tokia mūsų draugystė,

Kaip ašara tyra,

Be jokių išskaičiavimų,

Tu man – dainas,

O aš tau – pasaką

Savo gyvenimo.