Dramblys

Ir didžiausias žemėje žvėris

Dar turi priešų,

Miškus nuniokoja ugnis,

Ugnikalniai po vandenynu

Gyvybei graso…

Pristigę maisto brenda per smėlynus

Nežinomus kelius nutiesia,

Palaidoja vaikus, ten mirusius,

Sugrįžta po metų kelerių,

Suranda baltus kaulelius

Ir verkia motina,

Straublį nuleidusi,

Į dangų tiesia…

Tik didelė, stipri šalis

Apsigina nuo priešų,

O kitokią mindo,

Kaip ir žvėrys,

Kol mažų nebelieka.