Tamsiausią
naktį žvaigždės
Būna
ryškios,
Mėnuo
žiūri išsišiepęs,
Šešėliai
net ir dieną
Nuo
manęs ir nuo tavęs,
Nuo
visų driekiasi…
Kuo
tu didesnis,
Tuo
ir jis ilgesnis –
Užkloja
savimi ir šviesą.
Šešėliai
būna nuostabūs,
Kai
eina dviese
Susikibę
rankomis,
Tarsi
du medžiai žiemą –
Visiškai
nuogi,
Šalčių
nejaučiantys
Šešėliai,
Į
dangų abu bėgantys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą