Nusijuokim

Pavasaris susuko galvą,

Ima juokas,

Prie miško volungė,

Lakštutė suokia...

Bepigu vasarą,

Kai padus šildo smėlis,

Eini galvą užvertęs

Ryte atsikėlęs,

Dangus – glaistytas puodas

Ir švelnus, kaip dėlės...

Netgi rudens nebarsiu,

Apuokas turi drevę,

Ir plunksnuotas sėdi,

Vienas žvirblis – bėdžius.

Jam siuvu kailinius

Iš avies kailio,

Žiemai kepurę dar užmaukšlinsiu,

Atrodys dailiai...

Taip iškentėsime šarmotą žiemą, –

Kas šluostys ašaras,

Kai visi verksime

Prie krosnies atsisėdę...