Gerųjų
žodžių,
Oi, kiek
daug,
Kuriuos
galėčiau dovanoti;
Pasiimu jų
daug daugiau
Iš savo
gimto sodžiaus:
Po obelimi nukritę obuoliai,
Į rudenį raudonais šonais,
Saldieji
tirpsta burnoje
Ir
spaudžia sultį -
Gerą
žodį.
Dėkoju
žemei,
Saulei
danguje,
Pavasariui,
rasa gaivintam,-
Prie lango
svyra vėl šaka,
Šių metų
užauginta.
Pakvipo
namas
Širdies
atgaiva,
Takas prie
obelų pramintas...
Renku
žodžius
Kaip
obuolius,
Galiu ir
tau nuskinti...
Gerųjų
sodas visada
Nuo pikto
žodžio
Saugotas,
Su gerumu
augintas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą