2013 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Tikri namai



Saulutė vasarą palydi
Gausia šviesa ir šiluma dangaus,
Nudažo spinduliais
Jo žydrą mėlį,
Nutiesia kelią paukščiams,
Palieka taką naktį
Tik švytinčiom žvaigždėm,
Kad skristų ir nutūptų
Ant laivo stiebo pakely
Ir pailsėtų jų sparnai,
Nekristų į bedugnę
Kur vandenynas moja,
Oi, daug didesniais sūkuriais...
Kada žmogus pasiekia dangų,
Užauga jam sparnai
Ir skrenda mintys paskui saulę
Į rudenį apšviestą kelią,
Kad grįžtų su visais...
Tik žemėje tikri namai,
O gūžtoje - vaikai.




Komentarų nėra: