Tokia graži išaušo
Ši diena, ilgai laukta,
Vidurvasario šiluma
Per širdį sklinda,
Brendu per vandenis
Rubikių ežero,-
Kitaip dar Anykštos,
Kas gali tuos vardus supaisyti,
Jie juk nekrikštyti...
Kaip žmonės sakė,
Taip jie ir išlikę -
Net akmenys ir upeliukai,
Pervalkos ir brastos
Buvo savaip pavadintos.
Dabar vėjas siūbuoja
Dar tuos pačius medžius,
O kiti žmonės klauso,
Kokius vardus prisimena seni
Galiūnai ąžuolai,
Išlikę parkuose,
Prie senų kaimo šulinių,
Kur girgžda svirtys...
Oi, amžinieji vandenys!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą