Dabar žiūriu,
Kas kitoje pusėje ekrano,
Kokie čia prakaito lašai
Prilipę,- tarsi lyja,-
Prie kūno marškiniai.
Dar tebevirpa rankos,
Rašau žodžius kaip maldą,
Nes pagal amžių
Jie mano vaikai,
Kiti vaikaičiai
Ir byra mano ašarų lašai.
Kiekviena pergalė -
Tai džiaugsmas;
Kiekvienas sportas -
Šlapi marškiniai.
Kiekvienam sportininkui
Norisi daug žodžių aukso
Atseikėti, bet bus už darbą
Jiems vis tiek mažai.
Tas triūsas – neįkainojamas,
Matuojamas žmonių jausmais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą