Žiedai-tiktai šventadieniais
Ant puotos švaraus stalo,
O kasdienybėje-viksva,
Kuri kaip dalgis kartais pjauna -
Skaudesnė ir aštresnė, kai sena...
Į kupetą tiek jų sukrauna -
Nenoriai ėda ir neišranki ožka.
Bet kas tada po balas augtų,
Nejaugi žemė liktų negyva?..
Oi, kaip kvepia duona -
Tik rupi, juoda!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą