Šventovėje apsilankius

Dažnai čia praveriu duris,
Kokia šilta ši rankena,
Nučiupinėta pirštų nuostabių,
O jų-jau kelios kartos.
Kaskart suvirpa rankos ir širdis,
Kai išgirstu skambučio garsą.
Žiūriu visiems į nuostabias akis,
Tarytum vėl matyčiau pirmą kartą...
Čia saugoma kiekvieno mūsų atmintis.
Kasmet kiti išėjo ir nuėjo-
Į ateitį atvėrė jie gyvenimo duris;
Rugsėjį vėl mažyčiai žiburėliai pasipils,
Čiauškės kaip lizdas, pilnas paukščių.
Manoji mokykla-Šventovės durys.
Ir be jokių vartų...