Kai Urvena pavasariais patvinsta ,
Ir kunkuliuoja upėje vanduo ,
Nuo šlaitų šaltinėliai trinksi-
Tik pasitraukite nuo kelio ,
Rodos, tuoj tėkmė nušluos...
Nušniokščia,ežeras ją pamyluoja...
Lyg susigėdus dėl savo aistros
Ramia srove akmenėlius čiūčiuoja
Po medžių šaknimis-urvuos.
Gyvenimas prabilti šaukia ,
Dainuoti su visais ,čia perinčiais ,
Visu balsu...Bet, ar kas girdi ,
Jeigu vėjas medžių išvartose kaukia
Ir šiaušia smilgų šluoteles laukuos.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą