Mylimiems, laukiamiems.

Į mano kiemą

Niekas neateina

Neprašytas.

Vis laukiamas tiktai,

Nes langas visada

Atidarytas;

Tik gaila, praskrenda paukštelis -

Galbūt jam ilgas kelias

Ir užsibūti čia negali.

Suloja bėgdamas pro šalį

Ir svetimas šunelis,

O kitą kartą vizgina

Jau uodegėlę.

Toks mažas kiemas -

Mano Lietuva,

O pas mane ateina

Per internetą visa planeta.

Ir sukasi pasaulio LAIKAS -

Netgi kompiuteris nelaiko.

Visų aš laukiu -

Piešinių ir muzikos,

Gražiausia – šypsena,

Kada rytais mes sveikiname

Vienas kitą:

-Su Švente.

Švenčių svajonė

Baltas sniegas,

Pienės pūkas,

Būna baltas ir kačiukas.

Kai užauga,- jau pusnis,

Kas gi mane pabaidys.

Balta puta ant puoduko,

Kada įpila pieniuko,

Lyžt šlakelį ir pelytė

Juokiasi- nė ką daryti...

Jos urvelyje gyvena

Ir kačiukui tik skrebena.

Ima nervas, bet šokdina -

Jis, ką veikti, nebežino.

Būna baltas ir šuniukas,

Jo dailus švelnutis pūkas -

Bėga, amsi ir vėl žiūri,

Kas stuksena ten, prie durų.

Senis Šaltis kepurėtas -

Balti ūsai, pirštinėtas;

Barzda netgi pusei Senio,

Gal nykštukai ten gyvena?

Dovanėlę nešė, nešė,

Kai paslydo, ledą piešė.

Per visas šaltas Kalėdas

Baltus kailinius jie dėvi.

Balta, baltą kepuraitę

Aš nešiosiu dar savaitę.

Kai Naujieji aplankys,

Man mama kačiuką pirks;

Gal šuniuką-tiktai baltą,

Bus kieme abiems nešalta.

Kalėdos

Per Kalėdas įeidama į trobą

Nusipurtydavau sniegą,-

Per slenkstį kojos keliasi abi;

Už jo skriaudas ir neviltį paliekame,

Tarsi iš naujo vėl užgimstame visi.

Gražius žodžius pasakome

Net tiems, kurie ir pasilieka -

Visų juk nesukviesiu,

Mano troba maža

Ir didelė šeima – savi,

Bet svečias malonus,

Kada pasveikina ir taria“labas“

Ar „iki vakaro“,-tokia kalba graži.

Ten pusnyje dar kibirkštis paliko -

Ji šviečia naktį žvaigždėmis.

Mano tėvynė-tai namai

Prie kelio į rytus ir į vakarus,

Kur visos mūsų viltys susibėga,

Kad būtų tik rami, giedri naktis.

Dabar aš tuo tikiu -

Dėl vaikų ateities.

Muzika

Atidariau ant durų

Mažą pirštinaitę -

Kalėdų Senio būta,

Pro šalį nepraeita;

Įdėta kam saldainis,

O kitam-žaisliukas,

Apie duris dar vėjas sukasi...

Atneš ir snaigę -

Baltą baltą baltą -

Paklaus, ar šiandien

Mums ne šalta...

Apsups šarma kaip kailinukais,

Jį prie eglutės kviesimės,

Tegu drauge jis sukasi.

O muzikos, kiek noriu,

Galiu užsakyti -

YouTube įjungiu,

Renkuosi muzikytę.

Vaikučiams pasaką čia seka,

Tėveliams naktį

Vaikučius užsako,

Seneliai iš pavydo kenčia,

Kad laikas juos seniai aplenkęs...

Jaunimas, bėkit,

Šventės-paskubėkit,

Kažkas ir jums

Čionai įdėta.

Mano dienos

Mano dienos,-

Kaip lietaus lašeliai;

Viena krinta, rieda,

Kita kaupiasi ir vėlei,

Byra pamažu į sniegą,

Vėl į gelsvą smėlį,

Kol susiplaka į mažą

Molio gabalėlį...

Ritasi nuo kalno,

Vėl keliu į dangų,

Kur saulutė šildo,

Akyse šviesa kur suspindėjo...

Juk su tavimi,

Su balta mėnesiena -

Visos mano dienos.

Kaimynams

Mano kieme

Daug žingsnių,

Daug daug daug mažų

Ir didelių pėdučių,

Juk čia bėgiodavo

Mūsų visų vaikučiai;

Čia jie užaugo

Ir šviesas sprogdino,

Bet niekas ir nepyko -

Bendras mūsų kiemas.

Po eglute vis miega katinėliai,

Papuošia ją žaisliukais

Mūsų kaimynėliai

Ir spindi po langais

Kiekvieną mielą žiemą;

Joks žaislas neprapuola

Kaip ir mūsų pėdos...

Su Švente, mano mielieji.

Kūčių malda

Kaip švenčių

Šurmulys dažnai pabosta,-

Kol šaukštą nušveiti,

Lėkštę nušluostai,

Prie duonos kepalo

Peilį dedi...

Ir lauki, nesulauki,

Kada tėvas savo mostu

Po riekę padalins...

Kol kandi,

Dar ilgai pauostai -

Kokia jinai kvapni,

Geltoni šviečia brolio uostai,

O tėvo jau žili...

Kaip motina kelius paglosto,-

Ant jų sėdėjome visi.

Tik šiandien rytą

Ji kelius nuo spalių

Skubomis nušluostė,

Nauja skarelė ant pečių...

Sesuo pradėjo seną giesmę

Su angelo paveikslėliu.

Užsisvajojau, bet matau,

Kaip byra ašara

Tik žvakės šviesoje

Motulei mano

Per raukšlėtą skruostą...

Oi, kokia ta šventinė malda

Tyli, gili.