Kai būna ilgu, neramu,
Kuriu baladę
Ir ieškau lašo,
Kad jis pakeltų
Ir mane drauge
Aukščiau – prie debesies,
Nušvistų saulėje..
Ištirpo lašas prisilietęs
Prie lapo rudens,
Balutėje ištiško,
Susiliejo su kitais,
Pavirto ežeru…
Dabar – nei ilgu,
Rudens ramybė sieloje,
Lašai tegu sau krenta,
Aš žiūriu į dangų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą