Kas turi tikslą,
Visada suras jėgų,
Suras ir kelią,
Kuriuo reikia eiti,
Nušluos šiukšles nuo stalo,
Pasidės tik baltą lapą,
Paims ir baltą gulbės plunksną
Ir pradės ranka judėti…
Rašalo buteliukas
Tampa dangumi, –
Jis būna juodas,
Kartais mėlynas,
Naktimis ima žėrėti,
Plaukia mintis per vandenis,
Kai šniokščia lietūs,
Nebėra kada ilsėtis…
Tokia lemtis keliautojo –
Poeto, –
Tenka tik gero vėjo
Draugui palinkėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą