Daug turime jėgų
Kad sieloje priešakyje
Kelrodė žvaigždė žibėtų,
Matome dangų
Su tūkstančiu tokių,
Kai vaiko akys ima praregėti…
Eini keleliu link namų,
O jis nuo žemės lig dangaus nutiestas,
Žemiški rūpesčiai
Vis aplink galvą spiečiasi…
Renkiesi svarbesnius,
O ant smulkiausio suklumpi,
Sustoji ir žiūri,
Mažo, kaip ir seno,
Smulkūs žingsniai,
Kaip virtinė jų driekiasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą