Mano kraštas

Kur ežerėlių akys mėlynos

Ir debesų pulkai,

Kalneliuose suošia pušys,

Banga pajūryje,

Žinok, čia – Lietuva,

O mes – tik jos vaikai...

Užkopsi ant kalnelių

Nuo jų ir Laimės žiburį matai,

Kur driekiasi keliai,

Smėlio keleliai,

Prieisi tėviškę,

Nors ten senokai bebuvai...

Gal likę ten ir kryžiai,

Dar kyšo ir sodybų kaminai,

Šventa malda paklydusi,

Kur skambina varpai...

Pasėmiau saują ežero vandens,

Išgirdau paukščio klyksmą,

Tarsi pro pirštus

Gyvenimas praslydo...

Čia viską pamatai.