Vaikštantys medžiai

Kas nesuvokiama akimis,

Ir iki šiol atsakymo nesurandu,

Kaip toje pačioje šeimoje,

Viename miške,

Vieni užauga tiesūs,

Siekia dangų,

Kitiems nubyra nuo šaknų,

To paties kalnelio žemė,

Netgi nukritę lapai

Neapdengia...

Siūbuočiau pušimi,

Pavirsčiau ir egle žalia,

Drebu ir balkšva drebule

Dėl tų pačių pėdų,

Vaikščiojančių žemėje...

Nekrisk šapu, nebūk ir sausais

Pernykščiais lapais,

Tik išdidžiai ir savo kojomis

Po žemę vaikščiok,
Tu niekam neskolingas,
Tu niekuo nekaltas,
Pažvelk tiktai į apalinkui
Ir pamatysi ateitį.