Pavasario praregėjimai

Pavasaris – tai tiltas

Nuo žiemos į vasarą,

Kol tirpsta ledas,

Užsilikę iš rytų

Ir sniego kauburiai,

Jautiesi kylantis,

Bet priplaktas prie žemės

Ir tarsi gniaužtuose

Sustingę žodžiai ir jausmai.

Prie medžių tūno

Vijokliai prisiglaudę,

Ramybė – apgaulinga, –

Nuo vėjo priklausai, –

Dar būna šlapdriba ir šaltis,

Bet ne visame pasaulyje,

Tikiesi, kad kitur, kur šilta,

Ten – gerai...

O ten į akis vėjas

Smėlį pučia

Ir verkia motinos, vaikai, –

Karai.