Odė rytui

Aš – moteris

Tavo naktų,

Paglostyk mano plaukus,

Primink pavasarį,

Pražydusį ir skaistų,

Paliesk tik lūpomis

Man petį šiltą,

Paslaptį atskleisiu...

Dangus žvaigždėtas,

Naktį akys keistos,

Jos mena žiedą

Baltos ievos,

Švelnų kaklą

Nekaltos mergaitės...

Pamiršk šią naktį,

Kiek mums metų, –

Žydi lazdynas,

Gelsvas karklas,

Užmik ramiai

Ant tos pačios

Vienos pagalvės,

Tau glostysiu pečius

Ir baltą galvą...

Ryte sunersim plaštakas,

Šnabždės už lango

Saulės spinduliai:

Tu – mano laimė.