Keliai

Kai liūdna, debesyse nardau

Ir mintyse skaičiuoju – per mažai,

O žemėje – tik pievos ir miškai,

Upeliai ir melsvieji ežerai,

Kuriuose debesėliai nusiprausia

Ir bėga dangumi toliau.

Čia gimstama ir kylama aukščiau,

Rasos lašais ir snaigėmis pavirsta

Visos mūsų svajos

Ir vėjo pustomais krislais,

Kurie palieka prie gyvybės kelio

Ir pasisveikina su gimstančiais...

Prasideda kaskart nauja kelionė –

Nuo žemės lig dangaus,

Kuris aukštai aukštai, –

Į ten ir kopiame lietaus lašais.