Pavasario
jauna mergaitė,
Balandis
– meilės mėnuo, –
Lauke
du balandėliai
Bučiuojasi,
dar nieko nežadėdami.
Žalios
kurpaitės – pieva,
Gležni
dar medžių pumpurai,
Į
dangų pasikėlę,
Trimito
garso laukia ...
Saulutė
žemę kelia,
Pagirdo
ją lietaus lašais
Iš
pilko debesėlio...
Paniursta
mėlynas dangus,
Iš
ten piktas šiaurys
Atpučia
snaigių spiečių
Ir
nuotaką baltai aptaiso,
Kad
prisimintų žiemą,
Per
daug neskubėtų,
Už
nepažįstamo neištekėtų...
Oi,
kas gi klauso, –
Bambekliai
tėvai, pavydūs broliai,
Širšės
tetos, dėdės bitinai
Neleidžia
mėnesienoje sėdėti...
O
kokios serenados po langais,
Kada
pakyla mėnuo.
Belaukdama
gerų piršlių
Gali
ir pasenėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą