Kūrybinė versmė

Kūrybinė versmė – iš sielos gilumų,

Tarsi iš žemės klodų

Susideda ir šneka

Apie senovės amatus,

Prabėgusius metus,

Kada namuose siuvo,

Linus verpė.

Ratelis sukosi, dundėjo staklės

Ir dainos gimė iš dirvonų,

Kitą turėjo tada vertę,

Nes tik iš savo darbo

Pragyveno žmonės, –

Į lino priejuostę, kaip trupinius,

Šventus žodžius subėrę

Ir po gimtinę barstė,

Kiekvieną darbą

Giesmėmis pašventino.

Kūryba – iš savęs, –

Kai moka lygiai dirvą arti,

Kas susuka plonas gijas,

Dainuojančias su prieverpste,

Nuo žemės link dangaus,

Verčia akis pakelti...