Pilkos kurapkos

Neišsiskirstykime žiemą,

Kada lauke – šaltis, –

Drauge – šilčiau,

Nors sniego patalas – toks baltas,

Suglauskime sparnus,

Tada skrydžio sulauksime...

Pavienius mus iššaudys,

Kaip pilkas kurapkas,

Nors ir nešiojam ant krūtinės

Laimės pasagą,

Bet ji – iš rašto, plunksnų...

Prisėskim po egle žalia,

Šakomis apsikaišykime

Ir dar palaukime,

Kol visi krūmai sužaliuos,

Verba bus jau pašventinta,

Paleisime iš lūpų

Paprastus žodžius

Apie gimtinės šulinius,

Pagirdytus iš versmės arklius...

Ten, nuo Sartų, per Kamajus,

Kelias tiesus į Anykščius;

Šventosios pakraščiais

Atbėga dainos Nerimi

Prie Gedimino kalno,

O Katedros šventoriuje priklaupę

Kalbėsim tylią maldą,

Kad vėl drauge gyventume.