Užaugęs sodas duoda
vaisių,
Paskiepytas su meile,
Laistytas lietaus lašu,
Kiekvieną medį atskirai
Iš keturių šalių
paramstęs
Būsi jau ramus.
Prinokę obuoliai po
obelimi barsto
Savo naujus vaikus,
Kad rinktų paukščiai,
Neštų per laukus,
Pasėtų lūkesčius
taikos
Per visą šalį,
Net tolimiausiuose
pakraščiuose
Apsėtų ir žiūrėtų,
Koks visas sodas
Žydi, noksta nuostabus.
Senasis sodas – naujam
medelynui,
Ne tik trąša laukų,
Nes žino medžiai,
Kad augina
Naujus laisvus vaikus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą