Miške -
žvėrių takai,
Kanopų
žymės;
Nubėgta
ir sugrįžta,
Kur augta
ir jau įprasta,
Kai net
kiekvienas medis
Ir
nuvirtęs mena,
Ką abu
matė,
Kaip
drauge gyveno,
Kuo bado
metu mito,
Kaip kirto
jį geniai,
Kad žiemai
pasistiprintų
Ir šaltį
nuo savęs nugintų,
Dar kur ne
kur ir žaluma,
Visi savo
takus pažįsta,
Nors
skraido ir aukštai,
Iš ten ir
mato mišką,
Nes čia
buvai...
Apžvelgiau,
kas apačioje,
Ko
nematau,- giliai,
Tada
viršūnėmis garsas nuskrido:
- Užaugai,
eik.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą