Pirma klaida ir paskutinė

Nepyk, ne mūsų

Buvo laikas

Ir teismas nieko neišspręs,

Gal buvome abu neteisūs,

Jei griuvo medis žalias

Skersai mūsų kelio,

Kuriuo eisime...

Jeigu ir susitaikome,

Nieko nepamirštame,-

Genėsime tiktai šakas...

Tai kas, kad ir atleisime,

Nebe prikelsime to laiko,

Medis jau nebežaliuos...