Šindej atsikėlau
Su pačiu aušrely,
Oi, kad pamatyč da
Tekunčiu saulaly.
Jemjau rukšlustėlį
Motinas išaustų,
Kad galėč burnely
Raseli nusprausti.
Venam kumpi saula,
Kitam menelėlis,
Oi, par pati centrų
Ir jas ašarėla...
Teip jinai sedėja,
Vis drabaly aude,
Su tuo runkšluostėliu
Duonas kriaukšly dinge.
Kad neišgaruotų
Jas saldžiausias kvapas,
Kad gėlas žydėtų
In senelių kapą.
Anykščiuos važiuosiu,
Aisiu link Rubikių,
A Kurkliuos padėsiu
Gėly na namiškių.
Ti gražiausias pievas,
Ti pirmi žingsneliai,-
Adamavas dvara
Lika pelanėliai -
Kari išgarava.
Dabar ir Debeikias
Netolimas kelias,
Kur mana namiškių
Ilsisi kaulaliai...
Ti ir runkšluostėlį
Gražiai pakabinsiu,-
Un maža medelia -
Vainikų jau šimtas,
Kad mana vaikeliai
Vis gražiau givyntu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą