2011 m. rugsėjo 18 d., sekmadienis

Delne

Skiriu vaikaičiui Juozukui

Kaip laukiame
Ir jis taip laukia,
Kad tiktai būtų dideli.
Kiekvieną sėklą norisi
Švelniai tada priglausti,
Kai jos švelnumą pajunti.
Maža ranka-nepilnametis,
Bet kėlė sėklą jau savo delne.
-Kokia jinai maža,-pasakė,-
Kodėl didesnė ši, kita...
Ir kokios švelnios visos sėklos;
Kankorėžiai netgi pušies -
Jie skleidžia tokį kvapą,
Nuo kurio gali apsvaigti
Ir nepraeisi, jie - tai ateitis...
Ir Tavo, vaike, ranka dar mažytė,
Bet ji dabar labai jautri,
Jeigu galėjo man parodyti,
Pakelt nuo žemės, pamatyti;
Nusišypsoti ir ilgai laikyti,
Manau, kad esame ir sieloje
Jau dideli.

Komentarų nėra: