2010 m. rugsėjo 25 d., šeštadienis

Suartėja

Plačiam gyvenimo kely du žmonės susitinka.
Dažnai susitikimas būna ir netyčia-
Meilė iš pirmo žvilgsnio...
Kai supina rankas, žiedus sumaino,
Sako, supanašėja sielos
Ir tampa vienas kito amžinais vergais,
Bet laimi tiktai vienas...
Po metų po kitų šeima gausėja
Ir atsiranda rūpesčiai kiti,
Nors kūnai suartėję...
Kaip išlaikyti nuotolį tada ,
Kai sielas purto vėjai,
Kad tik netaptų kuris vienas
Kito žmogaus šešėliu
Ir kad nejaustų vis kas dieną
Lyg akmenį pasikabinęs po kaklu-
Jau daugel metų taip gyvena,
O tas vis traukia į menkystos liūną.

Komentarų nėra: