Slepia

Gyvenimas išmoko
Slėpti skausmą
Ir nuo savęs,ir nuo savų...
Gal taip geriau
Dalintis džiaugsmą
Nepaimant jo iš kitų.
Nėra kalneliuose
Brangakmenių nei aukso ,
Bet daug pavasarį
Žibučių ant šlaitų-
Virš jų eglutės ,
Pušys aukštos
Dar maudosi ir prausias
Krapnojančiu,paskutiniu
Sniego lašu ,
O samanos ,šakelės sausos
Pridengia,saugo
Žibučių mėlynas akis
Nuo rankų negerų...
Sustoju prie eglutės prisiglaudus .
Žinau-turėčiau džiaugtis ,
Kažkodėl verkiu.
2008