Veidai ir vardai

Kiekviena gėlelė

Turi savo veidą

Lietutis nuprausia,

Vėjas sušukuoja

Kaseles palaidas.

Krikštatėvis siūlo

Joms gražiausią vardą,

Saulė – krikštamotė

Budi, kada skleidžiasi.

Kiekviena gėlelė

Turi savo dalią,

Vienos – į vainiką,

Kitos – ant kapelių,

Margos našlaitėlės

Ir neužmirštuolės

Tėvelius dar mena.

Tulpių margumynai

Svogūnėliais dera,

Gražuoliai bijūnai

Dygsta nuo šaknelių,

Kitas sėja, barsto,

Kaip tiktai išmano.

Dėkui, motinėle,

Kad rinkai man vardą.

Darbai

Žmogaus darbai

Už jį byloja,

Kas lipdoma iš molio,

Vėl į žemę,

Medžio drožiniai

Atgal į mišką žiūri,

Ant kalno vilkas

Geležinis staugia,

Kryžius kryžkelėje moja

Keturiais sparnais,

Lyg vėtrungė ant stogo,

Kol vėjas pučia,

Kryptį rodo,

Kur ėjai…

Užmigsi amžinai,

Bet liks darbai.

Lapuotis medis

Stoviu miške, palaukėje,

Prie ežero ir jūros,

Klausausi vėjo šnabždesio,

Kaip melsvos bangos gūra…

Prie kojų sudejavo

Ir palietė krūtinę,

Byra nuo šakų,

Laša,

Kol kas tiktai

Pasvyra…

Medžiu prie tavęs ošiu,

Per vasarą žaliuosiu,

Žiemą ir palinguosiu

Plika šaka prie šilo...

Jis – žalias, žalias, žalias,

Bet ir jo spygliai

Byra.

Kalbam...

Visi mes reikalingi,

Kaip miške medžiai,

Ir tiesūs, ir pakrypę,

Prie balų – pataisai

Netgi ir žiemą žydi.

Visiems užtenka vietos,

Seni jauniems užleidžia,

O vėjas nugenėtas

Ant žemelės nuleidžia.

Prie kelmo dygsta naujas,

Trąša senoji gydo

Ir perduoda, ką matė,

Kai buvo jaunuolynas.

Paglostau mažą medį,

Jaučiu vaikelio galvą,

Taip ir dabar kas dieną

Su jais vis kalbam,

Kalbam…

Žievės

Pažiūriu į medį,

Jo viršūnės skėti,

Kaip gražu į dangų

Draug su juo žiūrėti…

Pažiūriu į kelmą,

Prie jo auga kitas,

Taip ramu širdyje,

Kad galiu matyti…

Pažiūriu į akmenį,

Ant jo raštas kitas,

Samana apaugęs,

Žievėm nubarstytas,

Kai čia atsisėdu,

Matau save visą.

Mano laikas

Gyvenimas – tai skrydis

Į tolimus kraštus,

Kad pamatytum dydį,

Koks pasaulis nuostabus…

Metai – trumpas laikas,

Prisuki laikrodį

Ir – į padus,

Kad neprailgtų dienos,

Pasveikini visus…

Per valandą kiekvieną,

Oi, daug kas pasikeičia, –

Nulyja lietus,

Nusišypso saulė,

Atsiveria dangus…

Skaičiuodama sekundes

Ir savo širdį išgirstu,

Labai norėčiau,

Kad čia būtum tu.

Kūrybos laisvė

Poetė, dainininkė Xanna

Paukštis čiulba,

Ko iš tėvų išmoko,

Išsilukštenęs cypsi,

Prašo iš visų,

O mes dainuojame

Paukščius pamėgdžiodami,

Betgi iš sielos gilumų

Ir iš natų…

Ne kiekvienam ir balsas

Yra Dievo dovanotas,

Kūryba – jau visų,

Girdi, rašai ir giedi

Paukščiams ant šakų,

Jautiesi scenoje,

Kaip tarp savų,

Tada ir būni laisvas,

Savo melodija,

Žodžiu.