Gera mažam, –
Mama ir tėtis pakelia,
Parodo saulę;
Gera jaunam, –
Klajoja po pasaulį…
Gera ir man, –
Esu močiutė,
Matau žemę,
Dangaus pašvaistę vakare,
Patekančią saulę…
Gera ir tau, –
Visas gyvenimas –
Gražus pasaulis.
Gera mažam, –
Mama ir tėtis pakelia,
Parodo saulę;
Gera jaunam, –
Klajoja po pasaulį…
Gera ir man, –
Esu močiutė,
Matau žemę,
Dangaus pašvaistę vakare,
Patekančią saulę…
Gera ir tau, –
Visas gyvenimas –
Gražus pasaulis.
Kodėl taip jaučiasi
Žmogus sutrikęs,
Kai kryžkelė jau įveikta,
Sunkumai nugalėti,
Bado nebėra?
O kiek buvo jėgų įdėta:
Ugnelės degė languose
Ir laužo ugnį uždegė,
Ji ir dabar vis šviečia
Mano širdyje.
Kodėl sunku tylėti,
Kai žodis veržia lūpas,
Pašaukime drauge:
„Sunkumai nugalėti,
Bado nebėra!’’
Kodėl žmogus žiūri į dangų
Ir dažnai pavydi paukščiui?
Mes esame visur,
Daug stipresni nei paukštis,
Tik neužstokime dangaus,
Kur skrenda laisvas
Paukštis…
Po tiek metų atrodo,
Kad tebedega karo laužai,
Televizijos bokštas apšviestas
Ne Naujų šviesomis,
Sproginėja ten kulkos,
Žūsta broliai ir sesės,
Gedi ne tiktai tėvai,
O visa Lietuva dūmais
Apsmilkusi…
Man šiandieną nešalta, –
Esu su visais,
Kurie trispalvę laiko,
Neatrodom prastai,
Jei pasaulio draugai mus palaiko.
Kasmet prisegu gėlę,
Mėlynakę laukų neužmirštuolę,
Kam atrodo kitaip –
Teisė rinktis
Raudonąją rožę...
Ona Baliukienė
Vienam ir šalta,
Žemėje – nejauku,
Pabūk, nors savo buvimu,
Bus dviese šilta ir jauku,
Pripildysime sielas
Juoku ir žvilgsniu,
Trumpu ir bučiniu,
Labai karštu…
Kur tik eini, akimis seku,
Tu – mėnuo,
Saulė aš esu,
Pabūkim danguje vieni
Tarp tūkstančių žvaigždžių.
Nepasiduok savo krašte,
Rudens vėjelis kužda
Man į ausį, –
Nėra čia bėgių,
Tunelių metro,
Kur nakčiai žiemą
Prisiglausi…
Oi, gaudysiu snaiges,
Su jomis ir pasiausiu,
Savam kieme
Nebūsiu prašalaitis,
Sugausiu žvaigždę
Ir pasidabinsiu,
Į rudens purvą veidu
Nepanirsiu.
Bjaurastis atsiranda,
Prilimpa ir lieka,
Ji tarsi iš nieko, –
Neturi ir vardo,
Bendra visam sviete…
Su ja dainiai kovojo,
Su muzika vijo,
Vanta vanojo,
Vis tiek neatbaidė…
Prilimpa ir žodis,
Ant lapo palieka,
Bjaurastis išbujoja,
Jei tyli poetas.