Juodas kaspinas

 

Kada nebereikės trispalvės

Juodu kaspinu aprišti,

Stovės prie jos užaugusi

Nauja karta,

O sausio įvykiai bylos,

Kaip keliasi iš naujo

Gražuolė jaunystė,

Mūsų Lietuva.

Manęs nebus, nebus tavęs,

Gyvų ir liudininkų nebus likę,

O juodas kaspinas –

Po žeme,

Pakels jauni iš naujo

Sausį trispalvę,

Žaliuos pušų giria

Geltoname dangaus fone,

Raudonu siūlu atausta.

Ar pildosi mano svajonė

Kaime ir mieste?

Šių metų praregėjimas

 

Neapsirikime galvodami

Apie svečias šalis,

Kad ten – svajonių kraštas,

Savaime noksta vaisiai,

Rojaus paukščiai šneka…

Kur neįkėlei kojos,

Širdimi nepabuvai –

Visur laimingas takas,

Visur tas pats –

Tik savas srūva prakaitas:

Pasiekia ir liga,

Niekas ir niekur nesiilsi

Ir ant patalo…

Geriau įsiklausau dažnai,

Ką mūsų žvirblis pataria.

Akimirksnis

 

Kūrėjas – siekis,

Jį visaip įvardina,

Vienu Dievu vadina,

Kas amžina ir nepasiekiama,

Beribėje – akimirksnis…

Mana ir duona,

Žuvis iš vandenyno,

Tinklai iš šilko gijų,

Pilys iš smėlio,

Motina – žemė,

Visų kartų gimdyvė.

Ona Baliukienė

Prisiminimai

 

Sapnuoju kaimus,

Kuriuose gyvenau,

Obelis pasodinau,

Dabar ten kiti

Obuolius jau skina,

Pakelėje – nauji beržai,

Žydi alyvos,

Bitės zirzia...

Siaurėja sklypas prie namų,

Rėželis žalios pievos,

Šaltinėlis virva,

Žiūri į dangų ir klausaisi

Savo sielos...

Nereikia man daržų,

Turiu savo arimą,

Kur dar gili vaga

Ir tyvuliuoja ežerai, –

Dvi akys mėlynos

Juos gimdo…

Tekantis upelis

 

Vis noriu pasisemt vandens

Iš to upelio,

Kuris ir žiemą teka,

Pasilenkiau ir išgirdau,

Ką tėviškėje šneka:

„Erdvės daugiau

Ir ašarų mažiau,

Sugėrė jas upelis tekantis’’…

Ona Baliukienė

Šviesos ruoželis

 

Skambučiai siekia

Ir už vandenyno,

O tu neatsiliepi,

Nors šalia esi,

Tyla iškalbingesnė

Ieškant mylimo,

Viliuosi, kad miegi…

Skambučiai – laidas

Viens į kito širdį,

Sujudini jausmus, girdi,

Kaip suplaka linksmiau

Kitam laido gale,

Prabėgusius drauge metus prisimeni,

Tartum stovėtum

Planetos vidury…

Ištiestos rankos,

Akyse – šviesa,

Tik toks yra laukimas,

Skambutis – po tylos,

Šviesos ruoželis tarpe durų,

Švyturys…

Dėl meilės esam gimę,

Iš meilės atiduodi,

Ką turi.

Skrydis virš kalnų

 

Gyvybė – trapus paukštis,

Kartais ji būna,

Be plunksnų ir sparnų,

Bet gali bėgti

Nepakildama į aukštį,

Kaip medis – augti

Be šaknų…

Užgimęs vis eini į mirtį

Nežinomu keliu,

Nesupranti, kiek yra skirta

Metų, dienų ar valandų…

Pakyla paukštis,

Klykia, šaukia

Ieškodamas sau artimų,

Vėtra nubloškia

Į bedugnę klaikią,

Kam taip aukštai skridai,

Jei neturi jėgų…

Tu skrisk,

Kol aš einu.