Ir vėl pavasaris

Ir vėl pavasaris –

Šiluma už lango,

O taip dar neseniai

Bridau ir per pusnis,

Saujomis glėbiau sniegą,

Aušinau juo veidą,

Raudonis pliekė širdyje,

Tarsi nauja viltis…

Kaip neseniai byrėjo lapai,

Šiugždėdami po kojomis,

Ėjau ir sveikinau kiekvieną,

Kėliau ir glaudžiau,

Rašiau ant jų mintis, –

Vien širdimi…

Ir vėl pavasaris.

Sunku kalbėt apie save...

Ar gali piešti verkdamas?

Dažai praskysta,

Baltas lapas užsiteršia,

Blogos mintys slysta…

Ar gali rašyti juokdamasis?

Nepataikysi į eilutę,

Tirti ranka ir lašas tyška,

Ašara ištrykšta…

Ar gali rašyt dainuodamas?

Reikia pirma tą dainą užrašyti,

Kas netelpa širdy,

Visu balsu išrėkti,

Savo jausmą išsakyti…

Visą gyvenimą kenti,

Pieši save ir veidrodyje,

Meluoji sau juokaudamas,

Kraipai dainos žodžius,

Kol neturi menkiausio instrumento –

Sielai pritariančio…

Nejau bus taip ir po mirties

Ar nusineši ten ir nuodėmes,

Blogas mintis

Ir krikštą?

Senos melodijos

Mano dienos

Teka upeliu,

Senas melodijas

Vis groja, atkartoja,

Tiktai – ne patefonas, –

Nudilo adatos,

Suskilo ir plokštelės,

Užstringa ir sustoja…

Garsai – ne tie,

Garsiakalbiai pakeisti,

Švarūs – miške,

Kai čiulba paukščiai,

Vieni kitus vilioja,

Gamtos harmonija – tyli,

Visai paprasta,

Suprantama visiems,

Kaip jie – taip žmonės…

Salės – sausakimšos,

Nėra kur stotis,

Kavinės – atviros,

O širdys mūs – vienodos,

Nubyra ašara,

Nuteka upeliu

Senos melodijos.

Pavasarinis liūdesys

Dieve mano,

Taip vis atsidusdavo mama,

Dar ne taip baisu

Pasaulyje gyventi,

Vis užklumpa ir mane

Pavasarinis liūdesys;

Skverbiasi į širdį,

Kada ievos sprogsta,

Kol kvapnaus lapelio,

Žiedų puokštės nematyti…

Saule mano,

Tu visiems maloni,

Kai švieti

Ir pro debesėlį margą

Žemę pasieki...

Dar šviesu gyventi,

Tik aplanko liūdesys,

Kai toks ilgas vakaras

Ir tamsi naktis…

Žvaigžde mano, –

Tūkstančiai jų – danguje,

Kaip žinoti,

Kuri mano,

Ką ji lemia,

Kai aušra nušvinta po nakties…

Sese mano,

Balta pakalnutė,

Tu žydi prieš Jonines,

O paparčio žiedo

Per gyvenimą ieškojau...

Kur jis,

Pasakyk?

Robotai

Naujausios technologijos –

Robotai su akimis,

Turi rankas ir kojas,

Kiek nori – pirštų,

Gnaibo, spaudžia, groja…

Vos prijungi prie tinklo,

Įkiši kištuką į lizdelį

Ir dirba savo žmogui,

Visai šaliai,

Neserga net sloga…

Kai dingsta elektra,

Valdoma roboto,

Akys išsprogsta

Ir – tyla,

Nė vieno žiopčiojančio…

Niekas iki šiol nesumontavo

Robotui širdies,

Kad varinėtų kraują,

Smarkiau plaktų netgi be kištukų,

Kad jaustų gėdą,

Meilę žmogui.

Juodagalvis kiras

Juodagalvi kire,

Mano kiemo broli,

Tavo garsus klyksmas,

Lyg mano dejonė…

Nematau žuvėdrų, –

Jos toli, už klonių,

Kur laivai išplaukia

Į sunkią kelionę…

Raudas lydi garsas, –

Kalnai neužstoja,

Peršoka ir bangą,

Gal gelmė vilioja…

Kas aukštai, pamatom,

Kas garsu, išgirstam,

Sielos stygos – jautrios,

Taip dažnai suvirpa…

Basa laimė vaikšto,

O nelaimė – tyliai,

Pravirksta prie kranto

Valtele sudilusia…

Kire, mano broli,

Alkanas atskridęs,

Tavo šauksmą girdi

Tik mažytės širdys.

Pavasario vėjas