Derinys

Net graudu, kaip gera, –

Dar viena diena,

Pamatysiu saulę,

Žemėje – tave…

Vakaras ateina,

Užmerkia akis,

Koks gražus pasaulis, –

Mėnuo – pilnaty!

Vyturys virvena

Rytmečio delne,

Nepakilk virš debesų,

Degsime abu…

Širdis suplazdėjo,

Atslenka audra,

Kad tik nenulūžtų

Sprogstanti šaka…

Viršūnėje mezgasi

Saulėta diena,

Pirmas žiedas –

Tau,

Ačiū, kad gyvename

Tu ir aš

Kas sau, –

Ryte susitinkame,

Dirbame gyvendami,

Miegame ramiau.

Patirties lakštai

Gyvenimas – tik vienas,

O kiek jame kelių,

Perbristų upelių

Ir klaidžių miškų…

Dėkoju dangui

Ir už vieną dieną,

Motinai ir tėvui,

Kad sekė pasakas,

Mokyklai – mokytojams,

Kad į rankas paėmiau knygą

Ir šitiek sužinojau paslapčių,

Tenai – daugybė

Svetimų gyvenimų

Iš įvairių šalių

Ir papročių.

Svaigsta galva nuo įspūdžių,

Patirtų kelionėse,

O grįžus sėdu vėl prie stalo,

Prie artimųjų,

Jų darbų ir netekčių…

Iš jų ir mokausi,

Su jais džiaugiuosi

Ir su jais verkiu.

Iš miglotų arimų

Pirmos žibučių puokštės,

,Berželių žali pumpurai

,Kaip žavi jaunystė

Taip greitai vazose nuvysta,

Pasijunti, kad stovi ir klausaisi,

Kaip gervės namo grįžta

Ir vėl išskrenda…

Migloje skęsta pavasario arimai,

Pempės: „Gyvi, gyvi!’’

Toks pakylėjimas širdy,

Kaip sunku palengva nuvysti

Ir nutilti…

Oi, debesėliai dangumi

Valtelėmis lengvomis slysta,

Tolyn slysta.

Kas pavasarį gražu

Lemtys

Žibutėmis šiandieną pasipuošiu, –

Jų – tiek šile,

Visos pakrūmės mėlynuoja,

Matau ir dangų

Tavo akyse,

Jos šnabžda, juokiasi,

Kviečia pas save,

Krentu į glėbį negalvodama –

Dabar ar niekada…

Nevaržomi jausmai pulsuoja

Kiekvienoje ląstelėje,

Per petį permesta

Žila kasa,

Pražystu žibute.

Dvi baltos gulbės plaukia,

Ežere prie kojų teliūškuoja,

Sugrįžo poroje…

Kas lemia ir vienatvę

Gamtoje?

Kraujo ryšys

Kiekvieną traukia į gimtinę,

Gandras skrenda,

Bėga ir griežlė,

Pavasaris takus pramynė,

Pabarstė gėlėmis,

O žemė, žalumą pamilusi,

Berželio šaką nusvarino

Iki pat savo veido,

Kur kalasi žolė.

Sapnuojasi troba pasvirusi,

O kelias – ilgas ilgas,

Kaip vienas ilgesys,

Takus užžėlė aukštos smilgos,

Į kupstus susiraizgė,

Pro jas prabristi negali, –

Toli tėvų kapai,

Retai lankyti giminės,

Nutrūksta pamažu

Kraujo ryšys…

Lašiukai ir Pelėdžiukai

Pirmas išbandymas

Ir pirma patikra – vaikų darželis,

Toks trumpas laikas,

O kiekviena svarbi diena, –

Kur supranta mažieji,

Kas yra draugas,

Kada tėvų nėra šalia.

Kaip sėdi ir ką valgai,

Kur žaidi,

Kokia tavo vieta,

Švari lovelė,

Spintelėje – bateliai,

O tavo vardas užrašytas

Dar neįskaitoma raide.

Stato naujų namų kvartalą,

Nutiesia ir gatves,

Gražiausia gatvė – į darželį,

Čia vaikučius tėveliai

Vedė, veda,

Paaugusius namo parves.

Oi, kokie pavadinimai

Visų darželių gražūs!

„Varpelyje’’ ir „ Pelėdžiukai’’

Švenčia gimtadienius,

Visas šventes...

Suaugę kelia vestuves

Ir vėl savo vaikus čia ves,

Jei neišvyks į tolimas šalis.