Vilniaus Šeškinės bendruomenių sąjungos Vasario 16 paminėjimas

Šventiniai renginiai

Tėvynę vieną ir vienintelę turiu,

Nuo Baltijos krantų,

O kažkada iki Juodosios jūros,

Žemėlapiuose žymima

Tik Lietuvos vardu,

Siaurėjo sienos,

Bet niekur nepradingo,

Likome lietuviai.

Kalbėjo žmonės tarmėmis,

Kuriomis senovėje pasakas

Senoliai kūrė,

Dainavo ir giedojo

Per visas šventes,

Į savo kraštą kvietėsi

Kitas tautas,

Ne vieną šimtmetį visus

Tos giesmės būrė.

Dabar – šviesu,

Giedras dangus,

Vėliavoje – trispalvė,

Vytis virš mūrų...

Taip švenčiame visi

Vasario 16 – tąją.

Šviesoje ir nakty

Branginu ne deimantus – sekundes,

Saulės laikas – paslapty,

Ir nežinai, kiek skirta

To spindulio,

Paskui jį eini, eini…

Branginu ir žmones,

Kurie nuo pat vaikystės –

Vieni šviesuliai,

Kur praminti takeliai,

Dabar – keliai,

Einu ir tu eini…

Branginu ir naktis,

Sapne regiu šviesas,

Tavo akis.

Pavasario belaukiant

Visiems reikia paguodos,

Kai žvarbsta rankos,

Šerkšnija smilkiniai,

Vėjas nupurto sniegą

Nuo pušies…

Visiems prireikia šilumos,

Kai nukąra varvekliai,

Į žemę krenta permatomi lašai

Ir širdyje susitvenkia

Raivuliai…

Visiems reikia ir sielos peno,

Ranka – prie rankos,

Širdis – prie širdies,

Pasaulis – toks platus,

O mes neišsitenkame,

Kai susikryžiuoja bėgiai,

Ūkia traukiniai…

Visiems ir man

To reikia,

O ko ir tu žinai.

Šiandien

Šiandien pasipuošiau ir sėdžiu…

Kaip gera būtų,

Kad už lango muzika skambėtų,

Ant stalo – duona su druska,

Pavasarį iš balto beržo

Į dubenį sula tekėtų,

Kvepėtų alyva…

Sėdžiu prieš veidrodį, –

Kitoje jo pusėje – tamsa,

Nėra nė muzikos,

Duonos su druska,

Beržai nesprogę,

Kiauras ąsotėlis...

Žiema, tavęs nėra,

Negrįžtama šviesa

Stikle.

Būkime sveiki

Žiemą trūksta saulės,

Malonios šilumos,

Apgaubiančios miškus,

Upes ir pievas,

Baltus kalnelius…

Nuo jų matau toliau, –

Jie arčiau saulės,

Užkopus veriasi pasaulis

Visu savo gražumu…

Kol dar nežydi gėlės

Ir miega po sniegu,

Pašnekinu ir zylę,

Žalsvą jos švarkelį pagiriu,

Sveikatos dar linkiu,

O ji atsako:

„ Tau – gražu,

O man žiemą

Ir vasarą – smagu,

Apsirenk ir tu’’…

Grok ir skambink

Muzikantui – instrumentas,

Meilė ir aistra,

Garsas – mylimosios balsas,

Giesmė ar daina

Skamba, gaudžia, rauda…

Aidas girioje – sielos kalba,

Sugrįžta, atsišaukia,

Vėjo sūkurio nata,

Nuo apačios iki viršaus

Išsiraičiusi per visą penklinę…

Muzikantas girdi muziką

Ir ausimis, ir sielos vidumi,

Nėra ribos tarp muzikanto

Ir jo instrumento…

Grok ir skambink.