Kur gera...

Gerumo jungtys

Nežinoma jungtis

Sujungia žmones,

Nežino medis,

Kiek turi vaikų,

Bet jie panašūs

Savo lapais,

Šaknų gilumu,

Gyvybės troškuliu,

Gerumo noru – rankų švelnumu…

Klauso giria –

Paukščiai čiulba,

Pravirksta rasomis, –

Taip gera,

Kai ramu,

Kol vėtra nenulaužia vieno,

O šis ir virsdamas

Dar saugoja vaikus.

Verkiu ir girdint miškui,

Ir nuo gražių melodijų verkiu…

Per pusnis brendant

Mažas tėvų sodas –

Kelios obelėlės,

Tas pačias parnešęs,

Pakelėj iškasęs

Skiepijo, parėmė, –

Visgi – ne laukinės

Naujakurio kieme…

Rojaus obelaitės

Tinka didžiam dvarui,

Kad gražiai žydėtų,

O naudos – tik kėkštams

Ir kitiems paukšteliams,

Kai šalta žiemužė,

Sniego – viršum kelių…

Mano atminimai –

Iš mano tėvelių,

Lietuvos ir žemės,

Lietuviškom raidėm

Puošiamos kalvelės,

Kur ir obelaitės

Rudenėlį dera.

Įdienojus

Ne visiems būna sočiai duonos,

Taip dažnai jos nepakanka,

Pasisotini ir trupiniais,

Kieta sausa pluta,

Atsilaužei kampą,

Pasidedi po pagalve,

Ateis tam valanda…

Saulės įdienojus

Jau visiems gana,

Pakėlęs galvą net prisidengi ranka,

O ji visus aplanko:

Tamsiausius tarpeklius,

Gūdžius miškus,

Mane,

Tave.

Vilties spinduliai

Visada yra ko laukti, –

Nebūna juk tušti namai,

Ant sienos – paveikslas,

Albumas guli užverstas

Ir laukia atmintis…

Visada yra viltis sulaukti, –

Nebūna juk tušti lizdai,

Pavasario sulaukę atskrenda

Klajūnai paukščiai

Ir girdisi giesmė…

Visada yra svajonė, –

Laukiantiems trumpėja vakarai,

Pro langą šviečia žvaigždės,

Išsirenki ir savąją matai…

Visada yra dėlionė, –

Kaip rytmečio šviesos

Mažyčiai atšvaitai,

Nusirita per tamsų dangų spindulys,

Sugrįžtu pas tave saulės taku,

Apkabinu karštai…

Sausas žiemos žiedas

Rožė – vasaros gėlė,

Spalvų karalienė,

Nubyra jos žiedelis

Saulei pamylėjus,

Karšta diena – aistra raudona,

Balta į puokštę – nuotakai,

Nekaltos meilės

Vienintelis palytėjimas

Ir byra byra žiedlapiai…

Rožė sulaukia

Rudens nužydėjimo,

Nulenkia galvas

Visos gėlės,

O rožės vis dar lieka,

Sausoje puokštėje –

Visiems laimės linkėjimas.

Vaikystė

Vaikystė – pažintis

Su supančiu pasauliu,

Per pasakas, dainas,

Tėvelių meilę,

Paukščius ir girias,

Augintinius ir namuose.

Vaikystė – žingsnis

Ir į paauglystės kelią,

Kai gali rūpintis,

Kas aplink tave –

Padėti mamai ir tėveliui,

Seneliams ligoje.

Vaikystė – laimė,

Kai turi namus,

Savo mylimą upelį,

Čiurlenantį per pievas

Į gilesnes marias,

Toliau – tau švytintis pasaulis,

Kada sukursi pasakas

Savas.

Paukštelis

Gandras – paukštis,

Nešantis į lizdą medžio šaką,

Statantis sau namus,

Globojantis tą vietą,

Atneša vaikus.

Zylė – mažas paukštis,

Vadinkime ją paukšteliu,

Surenka vabzdžius

Ir grūdus užsilikusius,

Ištikimai tarnauja neprašyta,

Todėl ir nusipelno

Maisto kito – lašinių ir trupinių.

Vaikučiai – maži paukščiai,

Visų draugai,

Tėvelių pamaina,

Kada užaugs, bus gulbės

Ir gandrai.