Pastebėjimai

Turime kiekvienas

Paskirtą kryželį,

Kaba jis ant kaklo,

Prie lovos, ant sienos

Ar peties,

Prie stalo…

Turime kiekvienas

Ir artimą draugą,

Kuris pasisiūlo

Panešti ir svorį

Per slidų takelį,

Pripustytą lauką…

Nebuvau gi pripratusi,

Kad kas pastebėtų,

Kur mano kryželis

Nuolatos padėtas…

Gal ir pamatytų,

Kada ašarėlė

Per skruostą riedėtų.

Nakties laidojimas

🐱‍👤🐱‍🐉

Palikau nerimą ir skausmą,

Juodai nakčiai,

Plėšriam paukščiui,

Tegu kapoja kepenis

O man – viltis,

Kad rytas išaušo,

Kai pakilai net iš mirties.

Parskris ir juodvarniai,

Pasklidę po pasaulį,

Parneš gimtosios žemės saują,

Pabers į geltą smiltį

Ir priklaupę pasakys:

„Visas gyvenimas – tai tu,

Tėviškės plotai

Ir dangus,

Motina Eglė po balta skara

Iš nyčių septynių,

Trys dukros

Su dvylika sūnų’’.

Ėjimas

🙌

Visas gyvenimas – ėjimas

Iš nebūties – į nebūtį,

Susitikimai ir išsiskyrimai,

Laimė – kažkur šalia

Ir nežinia,

Ar prieš akis,

Ar jau praeityje…

Eidamas į priekį

Visada tiki,

Kai drąsūs žingsniai,

Mūsų amžiaus siekis –

Ateity,

O kryžkelėse stabtelėji,

Trumpai pamąstai

Ir įsitikini,

Kad ir teisingai

Tuo keliu ėjai…

Ir savas paukštis,

Skrendantis aukštai,

Į žingsnių aidą atsiliepia:

„Tiesiai eik, tik tiesiai,

Vis į priekį’’...

Miškuose ir prie namų

Baltos, šaltos

Kiškio pėdos,

Raizgyne į sniegą rėžia,

Iš paskos laputė bėga,

Taiso kiškio

Kreivas plėnis…

Pamiške – šernų būrys,

Nuo rudens – ne vienas – trys

Paaugėjo ir išmoko

Kasti bulvių lysvę,

Iš po sniego

Ir be plūgo

Vieną kitą sau išknisti,

Ąžuolo giles kapstyti,

Baltas pėdas sniege trypti.

Pačiam miško vidury

Vilkas – širmas,

Kaip arklys,

Oi, koks jis gudrus vedlys,

Ką nučiupęs bandai neša,

Tik jo kailį vėjas peša…

Jei ne šarkos

Sargios varnos,

Būtų kiškiui –

Tikras vargas,

Perspėtas ausis suglaudžia,

Po egle sau būstą randa, –

Ten smagu, labai saugu,

Baltos pėdos sūkurių

Ilgai miega pusnyse,

Susilieja akyse…

Laiko skuba

Padėkoti nesuspėjau

Auksaspalviui rudenėliui,

O žiema – balta balta –

Žemę apgaubė skara…

Padėkoti nesuspėjau

Savo tėvui, motinėlei,

O pati – balta balta,

Patapau seniai sena…

Padėkoti nesuspėjau

Žalio miško,

Pievų gėlei,

O lange – balta balta

Žydi šerkšno lelija…

Padėkoti nesuspėjau,

Nes labai labai skubėjau,

Su pavasariu kitu

Padėkosiu jau už du.

Žiemos pėdos

👍

Vilnius

Žiemos svajonė

Apkabink mane,

Tau glostysiu pečius,

Padovanosiu baltą skraistę,

Visą žvaigždėtą dangų

Su besišypsančiu mėnuliu,

Tau būsiu saule

Ir abiem bus šilta...

Netiki?

O aš tikiu.

Aš – tik žiema,

Tu būk man vasara,

Margumynas – tiltas

Į drugelių šalį,

Ateisiu pas tave,

Jeigu pamosi sparneliu.

Apkabink mane,

Gyvenimas – svajonių pilnas,

Išrink vienintelę,

Kaip kažkada girdėtą dainą,

Pavirsime drugeliais, –

Kuo tik nori, –

Žaliais žiogais

Su dylančiu smuikeliu…

Gal vis dar netiki?

O aš tikiu.

Virš praregėjimų

Kas gi yra meilė?

Šimtą kartų savęs klausiu

Ir po šitiek metų

Negaliu vis atsakyti, –

Žavesys jaunystės,

Dievo dovana,

Baimė pasiklysti

Ir neradus kelio

Atgalios sugrįžti,

Kad tą vieną žmogų

Dengtum ir jo paklydimus

Su juo iškęstum,

Patalu dalintumeis,

Vaikelius gimdytum,

Perimančius ir jo kryžių…

Kas tas jausmas,

Kad negali atsiskirti,

Atskiria tiktai dangus,

Atmintimi sugrįžtu

Ir negali sau atsakyti,

Kas yra ta meilė

Nuo pačios vaikystės?..