Riboženkliai

Skubu į ateitį,

Sustoju ir pagarbinu

Pakelėje kryžius, –

Ten – mūsų praeitis,

Tarsi vaikai, vaikaičiai,

Iš svetur sugrįžę,

Ne savo noru išvežti,

Gimtinės trobas neseniai palikę,

Nuskendo jų ir svajos

Apsamanojusiame šuliny…

Naikina jie ir ženklus,

Kurie nusikaltę dėl tremčių,

Bet vis riboženkliai,

Kaip skaudūs kirčiai,

Gula ant pečių…

Gegutės kukavimai

Gegutė užkukuoja

Turtingus metelius,

O mes tada skaičiuojame,

Kiek mums dar liko

Darbingų metų

Ir kišenėje smulkių…

Jinai ne mums kukuoja,

Bet kviesdama vaikus,

Kad išsiritę ir paaugę,

Savo tėvus rastų,

Pažintų jųjų balsą

Iš tolimų lizdų…

Brangieji mano tėvynainiai,

Kasdien kukuoju graudžiai,

Visus visus kviečiu,

Į savo tėviškėlę

Prie ąžuolų – miškų,

Melsvųjų ežerų.

Dveji

Su gimtadieniu, vaikaiti

Mažajam dovanėlės –

Pypiantys, triukšmaujantys žaisliukai,

Geriausias dar medinis ir arkliukas,

Ant kurio dar broliai jojo,

Pats vadelėja ir dainuoja…

Mamytė kepa bandeles,

Visa šeimyna sukasa lysves,

Broliai pasėja žolynėlių,

Pirmutinę sodo gėlę

Ir pasodina pirmą medį

Savo sūnui tėvas,

Kad augtų tvirtas,

Po kelerių metų būtų

Lietuvos galiūnas...

Močiutė žiūri į visus

Ir taria meilius žodelius.

Praregėjimai

Gegužės mėnuo – išskirtinis, –

Gegutė užkukuoja,

Kai padeda į svetimą lizdą

Perėti savo kiaušinius,

Primena jaunystę – „mojavas’’,

Gegužines pamaldas

Kaimo troboje,

Giesmę Marijai,

Kurią visi vaikai mokėdavo,

Pritardavo – „turavojo’’...

Gegužines, kai kaimo

Muzikantai veltui grodavo,

Sueidavo jaunimas,

Viso kaimo žmonės

Šokdavo...

Kur dabar jūs,

Berželiais aptverti šilojai?

Ar visiems taip atsitiko?

Tėveliai saugojo savus,

Sueidavo ir po bažnyčios,

Atvažiuodavo ir su arkliais,

Su dviračiais ir motociklais

Iš kaimų tolimų,

Kurie dabar išnykę, –

Pasikeitė laikai,

Kai artimiausi giminės,

Brolių vaikai,

Dažnai išsižada…

Nejučia pasenau,

Tuščia tapo taupyklė,

Pamiršo kelią buvę,

Svetimi žmonės – daug arčiau,

O giminių pėdos ataušo,

Kai toliau išvykau.

Kažkokią gėda pajunti

Už juos ir už visus,

Kuriems svarbiau skatikas.

Tirpsta

Žavimės kraštais,

Kurie toli, – ten šilta,

Betgi dažnai pamirštame,

Kad čia – gražu,

Kur gimėme,

Kai baltos snaigės krenta

Ir žiedlapių pūga…

Pamato televizijos žiniuonis,

Tuos, kas išvyko,

Susikūrė gerbūvį kitoje šalyje,

Parašo laikraščiai,

Dažnai visi didžiuojasi,

O tirpsta Lietuva…

Apsidairau, kai išgirstu

Burkuojantį balandį

Neišgenėtame miške,

Žiūriu ilgai ilgai,

Kaip lipdo būstą kregždė

Prie namo sienos,

Balkone,

Ir kaupiasi rauda…

Pavasario dienos aukojimas

Nepamirštu kas dieną padėkoti,

Pavasaris – prisikėlimas žemės,

Ir kitai dienai

Tyrus žodžius aukoti,

Vaikaičius savo žodžiais laiminu...

Gegutė šiandie užkukavo

Dar kelis metus gyvenimo,

Pinigėlio neturėjau,

Bet mačiau danguje saulę,

Ežere antelės plaukiojo,

Narai snapais vandenį sėmė,

Į gilumą panėrę vėl iškilo,

Tarsi naujam gyvenimui…

Nepamiršiu tėveliams visada dėkoti,

Jie davė man gyvenimą.