Prisiminimai iš Briuselio laikų

Viską nulemia reklamos -

Nuo alaus, iki degtinės,

Stalo serviravimo,

Žuvies farširavimo,-

Netgi Lietuvoje gimusiems...

O po visko stalas dvokia

Ir pilve tie burbuliukai

Dar užmigt neduoda,

Rodos, pop - ą šoka.

Tokios vaišės ne šeimynai,

Kuri mėgsta maistą gryną -

Be krevečių, dar gyvų,

Išlukštentų kirminų...

Ir iš kur tokia mada,

Kai ant stalo padeda

Tai, kas ežere gyvena

Net Rubikiuose nuo seno...

Atvažiuokite, jaunimas,

Jums prigaudysiu šliužų,-

Juos kas dieną fotkinu...

Pavasario laikrodis

Gyvenimas

Nestovi vietoje;

Sekundė - šen ar ten,-

Kiekvienas žingsnis,

Nors ir lėtas,

Pramuša užtvaras,

Pavasario vanduo išlaužia

Užtvankas, ilgai statytas,

Užtvindo vandeniu

Laukus, derlingą žemę,

Žmogaus pasėlius

Ir sodą sužydėjusį -

Toks laikinas šis laikrodis;

Minutė – šen ar ten...

Audra atseikėja kažką,

O po kiek laiko

Tik smiltelė lieka,

Kuriai paskyrė dievas

Dar ilgai gyventi...

Žmogaus mintis

Sudaužo stiklą

Ir lekia žirgas į pasaulį:

Su manimi skubėk,

Net metai atsilieka -

Ir šen, ir ten...

Eilinis pastebėjimas-pavasario oratorijos

Pavasaris šiukšlyne -

Visi gieda, groja,

Tik dabar žiogas nesumoja,

Kas jam ant kojos atsistojo...

Sparnelis ėme ir nuplyšo,

Smuikelis neišgauna

Garso viso...

O taip seniau gražiai dainavo

Ir visiems trimitavo,

Koks tobulas vaikinas buvo,

Kiek daug mokėjo rolių

Ir visos supuvo...

Kai savo žolėje sėdėjo,

Neužpūtė ir šaltas vėjas,

O kai iššoko ant viksvos,

Visi sukluso, ką jis gros.

O jam tik tokie jau patiko,

Kurie tik plojo dėl skatiko.

Tas pinigėlis toksai mažas,

Kad nereikėjo niekam

Atiduoti grąžos...

Tokia pavasario politika,

Kada prisikelia žiogai,

Kurie nemėgsta kritikos.

Maironio Lietuva

Mūsų ir Lietuvos istorija -

Tik vienas žingsnis

Gan trumpo šimtmečio

Dar nuo Maironio,

Jo milžinų kapų,

O nuo Dubysos klonių

Dar skamba dainos seserų...

Darželiai dar kai kur su rūta,

Bijūnu prie kepurių -

Brolių, amžinai jaunų...

Ir tėvo, motinos dar prisakyta,

Kad žemė – mūsų -

Be pavergtųjų, svetimų.

Ramybės pasaka,

Kada laivelį supa -

Tik dviese ant bangų...

Kai kas, kai kam

Net ir dabar norėtųsi,

Kad būtume dar bėdžiai

Prie kitų...

Oi, ne! To jau nebus.

Nakties gėlė

Į nakties labirintus

Nukeliavo saulė,-

Tik vienas žiedas

Matė, kas toji naktis.

-Oi, koks gražus

Mano gyvenimas!-

Sušuko dabar jis...

Kai apšvietė mėnulio pilnatis,

Pajuto švelnią ranką,

Pasižiūrėjo į akis

Ir atsisuko į beribį dangų -

Žvaigždele pavirto;

Jinai vienintelė

Jų meilę pamatys...

Skiriu Tonis Martins

Tėvo pavasariai

Kai tik pavasaris,

Prisimenu tėvelį,-

Tarytum jauno nemačiau,-

Bijodavo žiedadulkių,

Nes kojos tindavo labiau.

Kai žmogus kvapo neatgauna,

O paskui plūgą

Eiti dar sunkiau,-

Pavasaris – tikra nelaimė,

Bet arė, sėjo,

Ėjo ir toliau...

Tai žemdirbio kantrybė

Ir išbandymas žmogaus,

Kol ranką pakeli,

Rodai į saulę,

Kol sužydėjo ir jazminas;

Kvepėjo troba

Prie juodų skarelių

Ir smėlio kauburėlis

Liko Tau vienam...

Kas buvo ir dar bus

Gimsta žmogus,–

Prasideda nauja istorija,

Tiktai neaprašyta;

Ją rašo pats savo ranka

Jau nuo pirmų dienų,

Jo akys mato,

Ką ir mato kitas,

Tik jam atrodo vis kitaip...

Gyvenimas – simfonija,

Kitam trumpas koncertas;

Iš salės juk visi išeina,

Betgi ne išsyk...

Taip nešasi po vieną gaidą,-

Kaip deimantą ant delno,-

Vieni vis išdalina,

O ir vėl padaugina,

Kiti jį pameta kely...

Yra viena nata,

Kurią sukūrė dievas -

Tai mūsų choras ateities.

Pakylame ir plojame,

Kiti gal to negirdi,

Bijo, nesiklauso šauksmo,

Vis tiek išeina žmonės

Vėl pas jį...