Etiudas

Kokia nakties tyla -

Žiemos skaidrumas,

Harmonija – tai ne šalna,

Kuri rudens lapus nuskabo,

Ne sudrumsto pavasario bala...

Viena simfonijos dalis -

Trumpas etiudas;

Jis išsilieja, skamba kalnuose.

Kiekvieną garsą atkartoja aidas

Ir vėl rami viršukalnių tyla.

Kaip sielą glamonėja muzika -

Tik meilės kibirkštis joje;

Juk be aistros, be paklydimų,

Nerasčiau kelio

Per krioklius atgal.

Į tylų vakarą

Ir tu rankas panerk.

Kas kaip teisus

Nuoširdumo valanda

Vis sveikinimai -

Pasaulis stebuklingas...

Ir taip įsisiūbuojame,

Kad nebematome,

Kas visiškai šalia,

Kieno maži piršteliai

Stingsta arba virpa

Nežinioje ar ligoje.

Tada pati rankas sugniaužiu

Ir suklumpu neviltyje,

Kad toks gyvenimas klastingas

Šioje visų bekraštėje

Vis kasdieninėje -

Be švenčių -

Buityje ir namuose;

Ir kas tada supras

Mūsų Kalėdines giesmes?

Ar jos nuoširdžios,

Gimusios prisikėlime?

Metų savaitgalis

Kiekvienų metų pabaiga -

Tai ilgos šventės:

Laiškai su atvirukais,

Senis Šaltis su barzda,

Snieguolė su baltais batukais

Ir meškinas į guolį

Gulasi tada;

Aplink meškiukai sukasi,-

Kas jiems-jauni,

Žiopli, kaip visada...

Jis brenda pusnimis,

Kur jo plati landa,-

Miškai į sniego pusnį įsisupę -

Nei uogų, grybų nebėra...

Geriau mažiesiems -

Gal nugrauš dar kriaušę,

Sodo obelį per tvorą įsibrukęs

Pilkasis kiškis,

Pakeitęs jau į baltą

Savąjį kailiuką,

Priglus į sniegą-miega...

Jo kaip ir nėra.

Per ilgos sveikinimų dienos -

Taip nesužiūrime

Savo namų...

Ir daugel ko.

Sergančio vaiko mamytei

Neklausiant

Kažkur už lango –

Saulė, šypsena,

Kitur - jau vakaro

Niūri spalva,

Kažką šalna pakando

Ir giltinė dantis galanda...

O man kol kas

Giedri diena -

Vaikučiai nerimauja,

-Kur yra tėtis ir mama,

Kodėl jie vis darbe?

Prie šimtmečių senų -

Palikusi lazda,

Paskui vėl balsas:

-Kodėl mus, už ką?

Nebylūs tiktai vieniši kapai,

Kurių sulyginti

Mažyčiai kauburiai...

Gal netiesa,

Kad jų dvasia gyva,

Kitaip griaustinis sudundėtų

Žiemą ir nakčia.

Neklausk, už ką...

Vaikams.Laimingų METŲ

Tu neliūdėk, klausyk,

Kaip skamba metai bėgdami -

Melodija tyra,

Ji liks su manimi;

Atneš gal ilgesį,

Kai tu toli toli...

Tavo ranka šilta,

Aš liečiu akimis,

Kai tu juokiesi ir kalbi,

Ir savo lūkesčiais pasidalini.

Kokia graži viltis...

Jau mano sūnūs dideli -

Pusiau pliki, kiti žili,

O man jie dar tokie maži,

Kad kalbinu net naktimis:

-Kodėl nemiegate,

Koks rytas švis?..

Vis glostau pagalvę,

Ant kurios ilsėdavosi

Jūsų rūpestingas tėvas,

Atrodo, ką tiktai

Padovanojęs Jus...