Kas iš žemės-žemei

Medžiai sunyksta,
Kai žievė jau lapų neaugina
Ir šaknys negeria rasos -
Visus žemės syvai maitina,
Nežinomi, nematomi...
Galbūt ir mes
Iš tos pačios šakos?
Ilgai dar medis stovi,
Žievės raštai žydi
Ir primena mums saulę
Virš galvos...
Paskui nuvirsta,
Jei nenukerta,
Tada į žemę grįžta
Ir saulės šiluma,
Vanduo.

Myliu alksnį

Atrodo, alksnis- prastas medis:
Bet kur ir kaip papuola auga,
Vaikus tarsi pupas išmėto
Ir šabakštynuose nesaugo.
Ir giminių mažai turėta,
Tik juodalksnis- geriausias draugas;
Paupeliais ir po daubas
Šimtai jų išsimėtę -
Gyvybingesnis gal tiktai žilvitis,
Kuris netgi šakomis išauga.
Gražuolių alksnių
Vis kankorėžius paglostau;
Jie tokie smulkūs, neišrankūs.
O kaip sėklytės byra, dygsta -
Nemačiau dar...

Skriauda

Labiausiai skriaudžiame
Mums artimus, savus,
Iš jų daugiausiai reikalaujam,
O svetimi toliau -
Taip buvo ir taip bus,
Kad mylime labiausiai
Savo gerą draugą.
Su juo pasidaliname džiaugsmu
Ir kopiame per kalnus,
Bet kelio pabaiga -
Vėl grįžtam pas savus,
Kuriuos paliekame
Jau amžinai nuskriaudę...

Valentinui

Jaunystės metai
Tarsi šviesios pėdos grįžta
Ir mylimų žmonių veidai
Dabar tokie geri, nušvitę -
Pro juos ir tuos,
Kurių jau nebėra, matau.
Pasėmiau vandenėlio
Iš Šventosios ir Anykštos,-
Jame vien akys,
Kurių dabar nebematau,
Oi, ilgesys į širdį
Plūsta, plūsta, plūsta...
Todėl Tau tokį laišką parašiau.

Vienatvė be namų

Gal ieškom šilumos,
Kad nepajustume vienatvės
Ir glaudžiam prie savęs
Ne mūsų padermės-visus;
Uždarom į narvus, akvariumus -
Tie suka suka ratais,
Nors žino, kad neišsivaduos,
Iš panašios į mūsų, vienumos.
Gal viršuje lyg veidrodyje
Mato savo gentį -
Toli toli nuo tikrųjų namų?..
Sakai, sausų nors dafnijų pabersi,-
Gyvens su tavimi,
Užpildys sielos tuštumą,
Judės vis prieš akis...
Ar jis laimingas -
Niekada nepasakys?

Pavasario laukiu

„Pavasaris buvo,
Sodai sužydėjo,
Oi liuli liuli“...
Dabar lietus lyja,
Šlapdriba kas dieną.
Prašysiu saulelės
Mažo spindulėlio,
Kad prikeltų žemę
Mielą artojėliui.
Pirkčiau-neįpirksiu
Net ir pienės žiedo,
Jei piktas šaltukas
Dar per žemę rieda.
Lėksiu į turgelį
Margųjų gėlelių,
Bet visų gražiausios
Čia jaunos mergelės.
„Už vienų mergely
Auksinių krūvela,
Oi liuli liuli,
Auksinių krūvela.“

Skinsiu...

„Pjoviau lankoj šieną,
Žalias raskilėles;
Pjaun ir mano jaunas dienas
Kaip žalių rūtely“...
Nepasėjau rūtos,
Nė levažandėlių;
Gal sudygs prie mano lango
Balti bijūnėliai.
Skinsiu kvapnų žiedą,
Seksiu prie kepurės -
Lai į mūsų meilę
Visi pasižiūri,
O jaunų dienelių
Jau seniai neturim...