Paskui saulę

Nuo vieno kalno
Nusiritu ant kito
Paskui ryto saulę,
Nors slidinėju ir klumpu,
Bet vis matau :
Dar horizonte-saulė,-
Tarsi mamos ratelis,-
Sukasi ratu.
Laikausi už pušies -
Į jas susigeria ir saulė...
Taip šyla delnas,
Akyse šviesu.
Nusičiupau
Sudžiuvusios šakelės:
Oi oi oi oi -krentu!
Ne veltui prilipau prie žemės -
Joje ir savo pėdsaką randu...

Ežerėlių gulbė

Vėl suglaudžiau sparnus,
Kaip balta gulbė nusileidau,
Ant mūsų kalno liko
Kylančių sparnų žymė.
Išrėžta žemė vis dar šaukia...
Tai tolima vakarė -
Mylinčių žvaigždė.
Pamojau tik ranka
Ištryškusius lašus nubraukus,
Oi, ežerėlių tokia mėlyna banga.
Kada atskris pora -
Galbūt pavasario sulaukus?..
Bet neperės jie savo
Tėviškės lizde...
Susigūžiau staiga.

Kai reikia rinktis

Gyvenimas mums duotas
Vienam kartui
Ir reikia rinktis -
Būti pušimi,
Žalia šaka;
Kaip žalias vynas,
Kiek apkartęs,
Bet išstovės, subręs
Ir bus gaivus
Kaip šėlstantis krioklys.
Ar drebule pavirsti lemta -
Tai vėjas laužys,
Už plaukų tąsys.
Suskilinės sudžiuvę lentos -
Net malka neskalsi.
Gyvenam vienąsyk...

Gėdos stulpas

Kaip viskas paprasta
Kiekvieno žingsnio brydėje;
Per pievą žalią -
Rasos lašai ant raskylėlių
Auštančiam ryte,
Tiktai- ne amžina...
Akmuo, ir tas pasensta,
Į juodą žemę dumba,
Samanom apauga
Ir nebelieka saulės jo veide.
Gal niekas niekada
Nestatė jo prie gėdos stulpo,
Todėl tylus išliko,
Šalta širdimi-tik sau...
Nė žodžio net apie save.
Tokia ramybė svetima -
Tarp sūkurių užaugau.
Oi, kaip ramu
Senam miške.

Tik trumpas žodis

Tėvyne mano,
Dainų ir godų krašte,
Tik dėl Tavęs -
Dabar dainuoju Tau...
Priklaupusi prie akmenėlio
Sniege žodžius rašau.
Ištirps pavasarį
Mažyčiais upeliukais
Bėgs nubėgs
Į platų vandenėlį;
Manęs nebus,
O aš tebedainuosiu Tau.

Dvylika laiptelių

Kiekvieno mokykla -
Tai dvylika laiptelių,
Slidžių, jeigu prilaikančios
Rankos nėra...
Į „Laimės žiburį“
Jie su J. Biliūnu veda
Su pasaka graudžia,
Bet nuostabia.
Brangieji, imkit mokytojo ranką, -
Jums ji švelni ir nuoširdi,-
Tiesos žodžiu prikels
Ir nugarmės į Piestupį
Pavasario
Vandens srove.
Kai atsigręšite kada,
Laipteliai šie atrodys brangūs -
Gyvenimo pradžios
Tai BUVO
MOKYKLA.

Eime

„Kaip gražu miške“
Ir žiemos laike;
Paslapčių gausybė
Sniego patale.

Pušys lyg sustingo
Šalčio glėbyje;
Mėnesėlis migdo:
Užmerk akeles.

Sniege baltos brydės
Bėga nuo manęs;
Tarsi pasiklydus
Vis einu pėsčia.

Kiekviena pušelė
Sveikina mane -
Joms kasdien laiškelį
Siunčiu nuo savęs.

Imki mano ranką,
Eikime drauge,
Kur žalia pušelė
Sveikins ir Tave.

Nesakyk „Sudiev.“