Kasdien atsiklaupiu
Ant juodos žemės,
Atlieku išpažintį
Ir prašau atleisti -
Už tai prašau,
Kad visada svajojau
Ir nepadariau...
Toks šaltas ir slidus
Tas rudens akmenėlis,
Bet atsisėdu ir klausau,
Ką man jis sako,
Ką metų metus kalbėjo,
Bet aš vis iki pabaigos
Neišklausiau,
Nesupratau...
Pakėliau žemės gabalėlį
Ir atmintį joje vėl įrašiau;
Tau mano ir komunija,
Malda rytinė,-
Nors vieną akmenėlį
Prakalbinau ir palikau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą