Aš nieko
sau nebeprašau,
Ko
troškau, išsipildė,
Kai per
gyvenimą ėjau,
Nešiausi
viltį...
Tikėjimą
į gėrį vis laikiau,-
Kaip
išskirtinę laimę,
Kad vaikų
akyse
Kas dieną
ir kas valandą
Būtų
šviesiau...
Atsiklaupiu,
nes negaliu
Kalbėt
maldos stovėdama,
Kad jų
gyvenimas
Nebūtų
piligrimų amžiais -
Be
atspirties į viltį...
Palaimink
žodį maldoje
Ir jiems
priskirk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą