Pabūkime,
prašau,
Nors per
šventes,
Kol
pasakos gyvena,
Mažaisiais
elfais
Ir baltais
ėriukais
Prie
medinių ėdžių
Su šieno
kvapu
Ir
atminties rugiagėle;
Pabūkime
vaikais,
Kol
galime...
Pasiauskime,
prašau,
Kol
širdyje kipšas gyvena
Ir
juokiasi iš mūsų metų,
Kad
pasenome...
Nėra
pasaulyje versmės,
Kuri
prikeltų nusiprausus
Iš
pakrantės undinėlę,
Bet nardo
žuvys,
Liemenį
jos glosto vėjas...
Pabūkime
vaikais,
Kol
pasakos gyvena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą